Daugiau nei tris dešimtmečius tautodailininkas, meno kūrėjo statusą turintis Eugenijus Arbušauskas kalbina medį, palikdamas kūrybinį pėdsaką gimtajame Radviliškyje ir Šiaulėnuose.
Didžiąją meistro kūrybos dalį užima Užgavėnių kaukės, kurias droždamas tautodailininkas visuomet stengiasi išlaikyti natūralų medienos grožį, o kaukių apdailai, papuošimui naudoja taip pat natūralias medžiagas – įvairių atspalvių avikailį, arklio šerius, ožkos ar karvės ragus, pakulas, linus. Drožėjo Užgavėnių kaukės žavi ir meniškumu ir praktiškumu, nes jos skirtos ne vien eksponavimui, bet ir aktyviam dalyvavimui Užgavėnių šventėje.
„Perėjęs ir sniegą, ir vandenį, ir ugnį“, – taip medžio meistras sako apie savo patirtį drožiant Užgavėnių kaukes, mat 20 metų dalyvavo Radviliškio kultūros centro folkloro ansamblio „Aidija“ veikloje.
E. Arbušauskas medžio drožybos tradicijas perduoda mokydamas drožti Užgavėnių kaukes kursų dalyvius iš visos Lietuvos Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursuose Kelmėje, Daugyvenės etnografinio muziejaus rengiamuose užsiėmimuose, pristato savo drožinius, demonstruoja drožybos ypatumus įvairiose Radviliškio miesto, rajono ir respublikinėse šventėse.
Autoriaus darbai įvertinti Lietuvos liaudies dailės konkurse „Aukso vainikas“ – 2008 m. regioniniame ture suteiktas geriausio Šiaulių apskrities meistro vardas ir I vieta, 2010 m. – II vieta, 2020 m. – I vieta.
Tautodailininkas džiaugiasi surengtomis ir rengiamomis autorinėmis parodomis ir kad jo Užgavėnių kaukių yra įsigiję Žemaitijos nacionalinio parko Platelių muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vilniaus etninės kultūros centras, Lietuvos nacionalinis muziejus, Radviliškio rajono Daugyvenės etnografinis muziejus bei privatūs kolekcininkai.
Eugenijaus Užgavėnių kaukių nuotraukų yra išspausdintų Vilniaus etninės kultūros centro išleistoje knygoje „Užgavėnių kaukės“ (2009 m.), Lietuvos tautodailininkų sąjungos 2007 m. išleistoje knygoje „Šiuolaikinė lietuvių tautodailė“, knygose–kataloguose: „Šiaulių ir Žiemgalos pasienio regionus garsinantys tradiciniai amatai“ (2009 m.) ir „Radviliškio ir Pakruojo krašto amatininkai, tautodailininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai“ (2013 m.) bei įvairiuose spaudos leidiniuose.