Nors pavasariškas vėjas negailėjo žvarbos, balandžio 23 d. pociūniečiai susirinko į Jurginių šventę. Šventė prasidėjo nuo pasakojimų apie Šv. Jurgį – žemės gaivintoją, nugalėjusį slibiną ir prikėlusį jautį. Kadangi tikima, jog būtent šis šventasis po žiemos „atrakina“ žemę, jauniausieji šventės dalyviai gavo atsakingą užduotį – prigulę pasiklausyti, ar žemė jau tikrai pabudo ir
ką ji šnabžda. Pagrindiniu renginio akcentu tapo simboliškas ir prasmingas ritualas – jurginų sodinimas. Laikydamiesi senųjų papročių, pociūniečiai į kiekvieną duobelę dėjo po gabalėlį juodos duonos ir kiaušinių lukštų. Tai – senovinė duoklė žemei, kad gėlės augtų tvirtos, o jų žiedai būtų patys ryškiausi. Kiekvienas dalyvis pasodino po „savo“ jurginą ir suteikė jam vardą. Tai ne tik graži iniciatyva, bet ir azartiška pradžia vasaros konkursui – vėliau palygins, kurio jurgino krūmas suvešėjo labiausiai ir kieno vardinis augalas džiugina gausiausiais žiedais. Kol vaikai dūko žaisdami senuosius žaidimus, moterys kibo į svarbiausią kulinarinę Jurginių tradiciją – kiaušinienės kepimą ant atviros ugnies. Kiaušinis nuo seno simbolizuoja gyvybę, o lauke, dūmų kvapo prisigėrusi ir bendrystės prieskoniu pagardinta kiaušinienė visiems atrodė ypatingo skonio.
Informacija ir foto Pociūnų kultūros namų